Čiuožimo Pulso rubrika “Čiuožėjai kalba”
Aistės istorija
Kai mama grįžta į savo svajonę
Aistė juokiasi, kad viskas jos gyvenime visada ateina iš širdies – ir motinystė, ir kūryba, ir čiuožimas. Dar vasaros pabaigoje ji tapo nuostabios mergytės mama, o šiandien jos dienos sukasi tarp mažų rankyčių, kūdikio kvapo ir… ledo – švelniai šypsosi ji.
Bet kas ją pažįsta, žino – kūryba iš Aistės ir toliau niekur nedingsta. Be pagrindinio darbo renginių industrijoje, ji pati siuva ir kuria kostiumus čiuožėjoms, o kartais atrodo, kad jos galvoje nuolat verda naujos idėjos.
Vaikystės svajonė, kuri niekur nedingo
Pirmieji Aistės žingsneliai ant ledo įvyko ant Akropolio ledo. Vėliau – ant užšalusio prūdelio miške, su pačiūžomis iš Senukų, kurias nešėsi kaip didžiausią lobį. Taip pat „YouTube buvo mano pirmasis treneris,“ – prisimena Aistė. – „Tiesiog bandydavau atkartoti judesius, kuriuos rasdavau internete. Ir kuo daugiau bandžiau, tuo labiau supratau – man čia gera.“
Vėliau Aistė sako, kad „Čiuožimo Pulsas“ jos gyvenime atsirado labai netikėtai – būtent tada, kai to labiausiai reikėjo. Tuo metu čiuožimas jau buvo apleistas, o pačiūžos tyliai dulkėjo sandėlyje. Vieną dieną ji pamatė pranešimą „Instagram“ apie suaugusiųjų čiuožimo klubą, ir kažkas tarsi įsižiebė viduje.
Netrukus ji susisiekė su trenere Joana ir jau po trumpo laiko, dar šiek tiek nedrąsiai, stovėjo pirmoje treniruotėje. Čia Aistė sutiko daug nuostabių žmonių, atrado suaugusiųjų varžybas, o vėliau – ir kostiumų kūrimą varžyboms. Visa tai pamažu suteikė daugiau prasmės gyvenimui už darbo ribų.
Kai gyvenimas trumpam sustabdo čiuožimą
Sužinojusi, kad laukiasi, Aistė ruošėsi varžyboms. Nauja programa, nauja suknelė, naujas sezonas… Bet kartais gyvenimas tyliai pakužda kitą planą. „Turėjau išsibraukti iš varžybų, sudėjau visus čiuožimo daiktus į dėžę ir pajutau, kad prasideda naujas etapas,“ – sako ji. Vis dėlto sporto nepaleido. Baseinas, mankštos, judėjimas – ji norėjo stiprinti kūną ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažylės. Giliai viduje ji žinojo: aš tikrai sugrįšiu.
Laikas sau naujame motinystės etape
Aistė sako, kad sprendimas sugrįžti ant ledo gimė ne iš vieno impulso, o iš kelių susijungusių dalykų – emocinio poreikio, fizinio judesio ilgesio ir noro turėti savo rutiną naujame motinystės etape.
Treniruotės jos kasdienybėje tapo laiku sau. Galimybe pabūti tik su savimi, grįžti prie mylimos veiklos ir būti tarp bendraminčių. Aistė įsitikinusi, kad mamoms tokia erdvė yra labai svarbi – ir, svarbiausia, ją tikrai įmanoma susikurti.
Didelę reikšmę turėjo ir palaikymas namuose. Aistė atvirai sako esanti labai dėkinga vyrui, kuris skatino nepamesti savęs ir drąsino sugrįžti prie to, kas jai svarbu.
Treniruočių metu ji sąmoningai atsijungia nuo kasdienių rūpesčių. Tą valandą visas dėmesys skiriamas sau – judesiui, kūnui, buvimui čia ir dabar. Dėl to laikas ant ledo šiandien, pasak jos, yra daug prasmingesnis ir produktyvesnis nei anksčiau, kai galimybė treniruotis buvo beveik kasdienė.
Žinoma, ne visos treniruotės būna vienodos. Kartais norisi tiesiog pabūti, pasikalbėti su grupiokėmis ir neskubėti. Tačiau Aistė tai priima kaip natūralią proceso dalį – dalį kelio, kuriame svarbus ne tik rezultatas, bet ir pats buvimas.
Grįžimas
Pirmasis sugrįžimas po gimdymo ant ledo Aistei buvo tarsi sielos šventė. Nors pirmi žingsniai buvo drebantys ir netvirti, kartu atsirado ir netikėtas laisvumo jausmas. Įpusėjus treniruotei kūnas pamažu pradėjo prisiminti. Judesiai tapo lengvesni, atsirado daugiau stabilumo, o pats buvimas ant ledo tapo ramesnis. Aistę nustebino tai, kad dalį pratimų ji atliko net taisyklingiau nei anksčiau. Daug dėmesio skirdama pradmenims – tam, kas įsisukus į intensyvų treniruočių sezoną dažnai lieka antrame plane – ji tarsi iš naujo atrado technikos pagrindus.
Žinoma, ne viskas sugrįžo iš karto. Dalis anksčiau mokėtų elementų buvo „išsilakstę“, todėl teko juos susirinkti iš naujo. Prie to prisidėjo ir natūralus pasilyginimas su grupės draugėmis, kurios per tą laiką padarė didžiulę pažangą. Vis dėlto Aistė tai priima ramiai – kaip procesą, kuriame svarbiausia ne pasivyti kitus, o nuosekliai grįžti prie savęs.
Čiuožimas šiandien
Šiandien čiuožimas Aistei reiškia labai daug. Tai ir kūrybinė saviraiška, ir kokybiškas laikas sau, ir sportas, ir bendruomenė, kurioje žmonės supranta vieni kitus bei dega tuo pačiu dalyku. Tai erdvė, kurioje ji jaučiasi savimi.
Prasidėjus varžyboms, čiuožimas tampa ir kelionėmis, ir naujomis pažintimis, ir asmeniniais išbandymais. Tai varžymasis ne su kitais, o su savimi – siekiant vis geresnio rezultato. Kartu tai ir darbas su emocijomis: jauduliu prieš startą, baime suklysti, nusivylimu ar, priešingai, azartu.
Visa tai susijungia į vieną visumą. Aistei čiuožimas jau seniai nėra tik sportas – tai gyvenimo būdas, padedantis išsikrauti, augti ir jausti džiaugsmą judesyje. Aistė sako, kad čiuožimas jos gyvenime vienu metu yra ir ramybė, ir iššūkis. Ramybė – nes ji jaučiasi esanti ten, kur ir turi būti. O iššūkis – nes nuolat norisi būti geresnei nei vakar, augti ir tobulėti.
Varžybos – atskira patirtis. Laukdama savo starto, su didžiuliu jauduliu, Aistė ne kartą yra pagalvojusi: „kam aš sau taip darau…“. Tačiau vos užlipusi ant ledo ji pamiršta viską. O po programos, nusilenkiant teisėjams ir jauduliui atslūgus, ateina tas jausmas, dėl kurio norisi viską pakartoti dar kartą.
Leisti sau grįžti tada, kai esi pasiruošusi
Aistė pirmiausia pabrėžia kantrybę sau. Po gimdymo kiekvienas kūnas atsistato skirtingu tempu, todėl svarbiausia stebėti savo savijautą ir neskubinti proceso. Ji atvirai dėkoja trenerėms, kurios po sugrįžimo ją prilaikė ir neleido stačia galva nerti į sudėtingiausius elementus – tai padėjo išvengti traumų ir leido grįžti saugiai.
„Tapus mama, atsakomybė pasikeičia. Būtų labai neatsakinga parsinešti traumą namo, kai esi atsakinga už dar vieną žmogutį,“ – sako ji.
Kai ateina momentas, kai jaučiate, kad kūnas pasiruošęs, o ledas tarsi kviečia, Aistė ragina tiesiog pasitikėti tuo jausmu. Pabėgimai ant ledo trumpam atitraukia nuo kasdienės buities, leidžia grįžti namo su šviežia galva ir daugiau vidinės energijos. O svarbiausia – tai pavyzdys vaikui. Pavyzdys moters, kuri drįsta turėti savo pomėgių, savo erdvę ir savo svajonių.
Ateities tikslai
Šiuo metu Aistės tikslas aiškus ir kartu labai asmeniškas. Ji svajoja 2028 metais sudalyvauti vienose didžiausių suaugusiųjų dailiojo čiuožimo varžybų – tarsi Olimpinėse žaidynėse, kurios vyksta kas ketverius metus. Nors ši data dar atrodo tolima, pati mintis nuolat sukasi jos galvoje ir tampa stipriu motyvacijos šaltiniu.
Iki šio tikslo dar laukia daug mažų laiptelių – technikos šlifavimas ir nuoseklus darbas. Aistė sako, kad dailiojo čiuožimo mokymasis yra begalinis procesas: visada bus ką tobulinti, ko siekti ir apie ką svajoti. Būtent tai ją ir veda pirmyn.
*Čiuožimo Pulsas primena, kad po gimdymo grįžimą į fizinį aktyvumą rekomenduojama planuoti individualiai, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę. Prieš pradedant sportuoti ar grįžtant į dailųjį čiuožimą, svarbu pasitarti su savo gydytoju ar sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali įvertinti pasirengimą fiziniam krūviui ir pateikti asmenines rekomendacijas.
